Gydytojas išrašė vienai labai apkūniai pacientei šimtą mažų piliulių.
- Po kiek šitų tablečių aš privalau gerti kasdien?
- Nė vienos, - atsakė gydytojas. - Paberkite jas ant grindų triskart į dieną ir surinkite po vieną į buteliuką, padės geriau.

Vyrukas, eidamas mišku, išgirsta kažką šaukiant. Pasuka link balso, ir, kiek paėjęs, supranta, kad šaukia mergina. Paėjėjęs dar, pamato prie medžio pririštą merginą, drabužiai suplėšyti, apibraižyta visa, bet graži. Pamačiusi vyruką mergina nudžiunga:
- Oi, padėkite, padėkite, aš čia jau antrą dieną pririšta esu...
- O kas atsitiko?
- Uogavau, užpuolė, prie medžio pririšo... Na... Ir... Suprantate... O po to tiap ir paliko mane pririštą...
- Rėkėte?
- Taip, rėkiau... Ir paskui vis pagalbos šaukiau...
- Ir nieko neprisišaukėte?
- Nieko.. Na, vat jus... antrą dieną...
- Taaaaip, - taria vyrukas, segdamasis klyną, - čia tikrai gūduma.. Jokių žmonių neprisišauksi...

Vyras su žmona ateina pas kunigą:
- Mums nusibodo gyventi kartu, prašome mus išskirti.
Kunigas atsiverčia senovinę, sunkiais apkaustais pagražintą bibliją, pavarto ją, paskaito... Paskui užverčia, užsimoja ir kad tvos vyrui per galvą! Vėl užsimoja, ir kad tvos žmonai! Tada klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Taip.
Kunigas vėl užsimoja ir kad tvos vienam, kad tvos kitam! Ir vėl klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Ttttaaip...
Ir vėl kunigas užsimoja, ir iš visų jėgų, vyrui į kaktą BUM!!! Žmonai į kaktą - BUM!!! Vyras neiškenčia:
- Sakykite, kiek jūs mus trankysit?
- Kaip parašyta - "kol mirtis jūsų neišskirs"!

Trys muitininkai bando nuspręsti kokią dovaną padovanoti savo draugui (tai pat muitininkui). Pirmas:
- Gal jam 600 mersą ??
- Eik, tu, jau praeitais metais dovanojom...
- Gal vilą kanaruose ??
- Eeee, jau turi....
- Va!!! Sugalvojau: gal leidžiame jam pabudėti kiaurą parą ??
Kiti:
- Tu ką, išprotėjai?!?!?!? TOKIOS brangios dovanos dovanoti negalima !!!!

Amerikonui, prancūzui ir tarybiniam inteligentui buvo pateiktos trys užduotys:
Išgerti butelį degtinės, permiegoti su negre, paspausti leteną meškai
Amerikonas įveikė pusę butelio ir užmigo.
Prancūzas tris ketvirčius butelio...užmigo
Inteligentas skaniai išgėrė butelį, nuėjo vykdyti kitos užduoties. Girdisi urzgimai, rėkimai t.t...
Pagaliau pasirodo apdraskytu kostiumu inteligentas ir sako:
- Kur čia ta negrė, kuriai reik leteną paspaust?

Piktasis tarybinis berniukas Vovočka. Jau naujaisiais laikais. Mokykloje. Mokytoja klausinėja:
- Vaikai, ar galvojote, kuo tapsite, kai suaugsite? Kur mokysitės? Kokią specialybę įgysite?
- Aš tapsiu gydytoja, - pakelia ranką Marytė. - Gydysiu žmones, kad visi būtų sveiki ir laimingi, niekada nesirgtų...
- O aš tapsiu inžinieriumi, - sako Petriukas, - nes inžinieriai kuria naują techniką, kompiuterius, jų dėka gyventi lengviau.
- O aš ant jūsų visų dėjau, - sako Vovočka. - Dėjau ant mokesčių, dėjau ant prezidento, dėjau ant kariuomenės. Ir ateityje dar labiau dėsiu. Todėl tapsiu kunigu.

-Kodėl tu savo šuns nešeri? Staugia lyg kariamas.
-Ką tu, čia mano duktė rengiasi stoti į konservatoriją.

- O, labas, Petrai! Gal nubėktum į parduotuvę alaus?
- Ką?!!! Tai oligarchinė socialinės tironijos išraiška! Nustokit mane ekspluatuoti! Nes kitaip mano asmenybė kolapsuos!
- O, Petrai! Pavaišink ir mane tokia žole.

Tėvai išsiuntė du savo mažus sūnus į skautų stovyklą. Po poros savaičių į duris kažkas pasibeldžia. Atidaro ir mato: stovi toks didelis žmogėnas niūriu veidu. pažastyse du karstelius laiko:
- Ar jūs petraičiai? Savo vaikus į stovyklą siuntėte?
- Ttttt...ttaippp... - Suveblena tėvas. Motina tuo tarpu jau spėja susmukti ant grindų.
- Tai va, jie šituos daiktus savo rankomis padarė, prašė jums perduoti...

Paėmė baltieji Petką su Čepajevu į nelaisvę.
Na,sako,jei nuplauksit 5-is kilometrus asfaltu,paleisim...
Plaukia Petka,skauda jam...Žiūri-Čepajevas varo-kraujas tik taškosi...
-Ei,neskubėk taip...Šaukia Petka.
-Varom greičiau,kol nardyti neliepė,-Atsako Čepajevas...